Istoriniai duomenys

Jau žiloje senovėje žmonės žinojo, kad bičių pikis gydo žaizdas, mažina skausmą ir tinimą, šalina blogą kvapą. Pirmieji bičių pikį gydymui pradėjo vartoti bitininkai, kurie pastebėjo, kad avilyje arba drevėje, kur gyvena bičių šeima, yra labai švaru.
Liaudies medicinoje bičių pikis dažniausiai vartojamas kaip išorinis, gana retai – kaip vidinis vaistas. Juo gydydavo votis, kitas pūlingas žaizdas, karpas, nuospaudas, nudegimus. Bičių pikiu aplipdyta drobe apvyniodavo skaudamus sąnarius. Nuo to skausmai sumažėdavo ar visai išnykdavo. Bičių pikiu taip pat gydydavo skrandžio opą, plaučių tuberkuliozę, tulžies pūslės ligas, paradantozę. Bičių pikis vartotas ne tik liaudies medicinoje, bet ir kitiems tikslams. Pavyzdžiui, Egipte pikį su medumi vartodavo mirusiems balzamuoti, pikio sakus – smuiko lakui, sodininkystėje – sodo tepalui gaminti.
Per daugelį metų atlikti empiriniai bičių pikio stebėjimai moksliškai buvo įvertinti tiktai per pastaruosius 40-50 metų. Ypač daug pasidarbavo rusų mokslininkas S.Popravka. Savo sukurtoje specialioje laboratorijoje jis ištyrė surinkto iš beržo pumpurų pikio fizinę, cheminę sudėtį ir biologinį aktyvumą.
vašku, nektaru ir žiedadulkėmis, užklijuoja avilio plyšius, kad į jį nepatektų pašaliniai gyviai, pritvirtina korius. Jei vis dėlto tokie gyviai į avilį patenka, bitės juos sugelia ir apklijuoja pikiu -užbalzamuoja. Pikis bičių šeimai padeda avilyje išsaugoti švarą, apsaugo bičių šeimą nuo nuolat gresiančios išorinės infekcijos. Kai saulės spinduliai įšildo avilį, esantis avilyje bičių pikis išskiria lakiąsias eterines medžiagas, kurioms būdingos anti-mikrobinės savybės, todėl jos gerai dezinfekuoja avilį. Tai padeda bitėms apsisaugoti nuo invazinių ligų, o bitynui suteikia tam tikrą mikroklimatą.

Bičių pikio sudėtis

Bičių pikis yra tamsiai pilka arba rusva tampri masė, turinti stiprų, bet malonų aromatą. 15 laipsnių temperatūroje pikis tampa tampriu ir kietu, o pašildytas iki 30 laipsnių – minkštu ir lipniu. Pikis blogai tirpsta karštame vandenyje, bet gerai spirite ir eteryje.
Cheminiu požiūriu bičių pikis yra labai sudėtingas junginys. Jį sudaro įvairios aromatinės medžiagos (apie 55 proc.), vaškas (apie 30 proc.), eterinis aliejus (apie 10 proc.) ir žiedadulkės (apie 5 proc.). Nustatyta, kad daugiausia pikyje yra flavanoidų (apie 25 proc.). Tai sudėtingi eteriai, terpenai (bisabololas, pferostilbenas, fenolino trigliceroidai), organinės rūgštys (benzoinė, vanilinė ir kitos), vanilino ir izovanilino aldehidai, betulenas, betulenolas ir t.t. Pikyje taip pat yra daug įvairių mineralinių medžiagų: mangano, cinko, vario, nikelio, kobalto, kalcio, kalio, fosforo, sieros, natrio, geležies, magnio. Jų kiekiai nedideli ir būna į nuo pėdsakų iki 11,6 mkg/100 g. Vitaminų pikyje yra nedaug: Bp B2, B6, C, E, A, nikotininė ir pantoteno rūgštys. Pikyje yra nuo 8 iki 17 aminorūgščių. Iš jų svarbiausios – serinas, gliukolis, alaninas, triptofanas, leicinas, lizinas, histidinas, metioninas, valinas. Be to, pikyje yra sudėtingų riebalinių rūgščių, įvairių angliavandenilių, daug inhibitorių, antimikrobinių ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų.

Bičių pikio fiziologinis veikimas

Yra nustatyta, kad bičių pikis – tai aktyvi biologinė medžiaga, labai naudinga žmogaus organizmui. Atliktais eksperimentais ir klinikiniais darbais įsitikinta, kad bičių pikis, naikindamas mikrobus, mažina ar visai panaikina uždegimus ir skausmą. Be to, jis naikina kai kuriuos grybelius bei virusus, skatina audinių regeneraciją, didina imunologinį organizmo reaktyvumą.
1987 metais B.Kadzija paskelbė savo atliktą eksperimentinį darbą. Jis ištyrė, kaip veikia spiritinis bičių pikio tirpalas, vartojant jį peroraliai (geriant į vidų) po 100-500 mg/kg kūno masei. Tyrimo rezultatai įtikino, kad spiritinis pikio tirpalas didina tulžies sekreciją, gerina kepenų funkciją, gydo skrandžio opą, mažina cholesterolio kiekį kraujyje ir veikia raminančiai. Šie tyrimo duomenys paskatino klinicistus su spiritinio pikio tirpalu gydyti virškinamojo trakto ir kepenų ligas, o taip pat ir ateroskleroze.
Kokias ligas gydo bičių pikis ir jo preparatai?
Buvo geri rezultatai, gydant bičių pikiu rinitą, faringitą, laringitą ir kitas viršutinių kvėpavimo takų ligas. Slogai (rinitui) gydyti geriausiai tinka 20 proc. aliejinis pikio tirpalas. Jį reikia lašinti į nosies landas. Tokiu pat tirpalu tepant gerklę, gydomas faringitas. Laringitą, tracheitą ir bronchitą geriausiai gydo bičių pikio inhaliacijos kartu su medaus tirpalu. Bičių pikio preparatais gydoma veido daubų (sinusitų) ir ausies uždegimai.
20 proc. spiritinis pikio tirpalas vartojamas stomatologijoje, burnos gleivinės išopėjimams ir paradontozei gydyti. Kinų stomatologai su šiuo pikio tirpalu gydo periodontitus ir perikoronitus. Jie nurodo ne tik antibakterinį, priešuždegiminį, bet ir skausmą malšinantį pikio poveikį. Bulgarų ir kiti autoriai siūlo paradontozės profilaktikai vartoti dantų pastą su pikio priedu.
20-30 proc. spiritinį pikio tirpalą galima vartoti, gydant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę. Patariama šio tirpalo 40-60 lašų lašinti { pieno ar arbatos stiklinę ir gerti 3 kartus per dieną 30 min. prieš valgį. Gydymo kursas – 3-4 savaitės. Panašiai gydoma tulžies pūslės, jos latakų ir kepenų ligos. Taip gydant šias ligas, nyksta skausmai, dispepsiniai ir astenovegetaciniai reiškiniai, normalėj a virškinimas. Pikis skrandžio sulčių rūgštingumui didesnės įtakos neturi. Pikio tirpalą galima vartoti, tiesiogiai įvedant jį endoskopu į skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opos pažeistą vietą. Atlikus 10 tokių procedūrų, galima visiškai išgydyti opaligę.
Pastaruoju metu bičių pikio preparatai vis dažniau vartojami, gydant aterosklerozę ir hipertoniją. Nuo šio vaisto mažėja cholesterolio kiekis kraujyje, kraujo spaudimas, nyksta neurozės simptomai.
1993 metais rumunų autoriai pateikė duomenis apie kataraktos (akies lęšiuko sudrumstėjimo) ankstyvų formų gydymą su bičių produktais – medumi, bičių pieneliu ir pikiu. Gydymo rezultatai geri.
Su bičių pikio tepalu, kuris turi antimikrobinių ir priešuždegiminių savybių, galima gydyti ginekologines ligas – gimdos kaklelio erozijas ir trichomonozinį vaginitą. 1993 metais lenkų ginekologai pateikė duomenų apie gimdos kaklelio ektopijų ir leikoplekijų gydymą su tepalu „Sepropal“, į kurio sudėtį įeina pikis ir medus. Gydymo rezultatai geri. Bičių pikis vartotas žvakutėmis į tiesiąją žarną. Panašiai gydomos ir proktologinės ligos (analinės fisūros, pooperacinės tiesiosios žarnos žaizdos), o kiniečių medikai panaudojo žvakutes su pikiu hemorojui gydyti. Išnyko skausmai, kraujavimas, recidyvų nebuvo.epalais gydomi egzema, neurodermitai, odos tuberkuliozė, psoriazė (žvynelinė), o taip pat nudegimai bei nušalimai.

Ar bičių pikis nekenksmingas?

Prieš kurį laiką mūsų respublikos populiarioje literatūroje buvo pareikšta mintis, kad bičių pikis – tai derva, turinti kancerogeninių savybių ir gali sukelti vėžį. Tačiau mokslinė literatūra šių minčių nepatvirtino. A.Derevič (Rumunija) atliko kruopščius eksperimentinius tyrimus su žiurkėmis. Joms buvo injekuotas bičių pikio tirpalas, ir po 6 mėn. morfologiškai ištirti jų vidaus organai. Nepastebėta jokių pakitimų, iš kurių būtų galima spręsti apie pikio kancerogeniškumą. Taip pat literatūroje nėra duomenų apie švino ir kitų sunkiųjų metalų kaupimąsi pikyje. S.Popravka, B.Ochotskis ir kiti mokslininkai, atlikę cheminius pikio tyrimus, švino arba visai nerado, arba rado jo tik nežymius pėdsakus. Tačiau bitininkams reikia laikytis atsargumo. Jau anksčiau buvo minėta, kad bitynai turi būti kuo mažiau užterštoje aplinkoje, neleistina laikyti juos arti asfaltuotų kelių ar magistralių.
Aišku, bičių pikio teigiamų savybių nereikia pervertinti. Gydantis pikio preparatais, reikia laikytis gydytojo apiterapeuto nustatytų dozių (ypač vaikams). Bičių pikio kaip vidinio vaisto arba aerozolio nepatartina ruošti namų sąlygomis.

Kada negalima vartoti bičių pikio?

Nors mūsų turimomis žiniomis bičių pikio kenksmingumo nenustatyta, tačiau pastebėta, kad kai kurie žmonės yra jam jautrūs arba alergiški. Jį turi atsargiai vartoti sergantieji bronchine astma, egzema ar kitomis alerginėmis ligomis. Pastebėjus nuo bičių pikio alergines reakcijas, jo vartojimą reikia nutraukti.

Bičių pikio ir jo preparatų laikymo sąlygos

Surinktas bičių pikis, turi būti laikomas tamsioje, vėsioje gerai vėdinamoje patalpoje, plastmasiniuose maišeliuose. Spiritiniai ir aliejiniai pikio preparatai ir jų mišiniai su medumi turi būti sufasuoti į tamsius stiklo sandariai uždarytus indus. Tokiomis sąlygomis jie išlaiko optimalų savo aktyvumą iki dviejų metų.

Šaltinis: bitininkas.lt